- didkulis
- dìdkulis, -ė smob. (1) Šts kas su išvarža, kylainis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
didkulis
Look at other dictionaries:
didkūlis — dìdkūlis sm. ◊ dìdkūliais nusiver̃sti strimagalviais pulti: Kai užriko, tai dìdkūliais namo nusìvertė Skr. dìdkūlį rìsti verstis per galvą: Kadangi galva sunkesnė kaip kojos, tai jie, didkūlį risdami, tuojaus šalia laktos (lipynės) į klaną… … Dictionary of the Lithuanian Language
